- čiurkš
- čiùrkš interj., čiur̃kš žr. čiurkšt: 1. Čiùrkš – įpylė lašelį kaip katei Všk. 2. Čiùrkš čiùrkš čiùrkš čiurkši einant prisemti čebatai Kp. 3. Tik čiùrkš kraujas jam iš rankos Všk. Čiùrkš čiùrkš melžia karves Všk. 4. Šuva, pakėlęs koją, čiùrkš čiùrkš ant stulpo Jnšk. 5. Čiurkš – ištęs siūlą kaip grobą... ir taip čiurkščioja (siuva) kiaurą dieną Mc. 6. sriūbt: Tas paršelis tik vienus skystimus čiur̃kš čiur̃kš Vvr. 7. žr. čiūrkšt 2: Čiur̃kš tą bobą ir sudraskė vilkai Ggr.
Dictionary of the Lithuanian Language.